- dingoti
- di̇̀ngoti vksm. Ji̇̀s vi̇̀są kẽlią di̇̀ngojo, kad ji̇̀ láukia jõ sugrį̃žtant (flk.).
.
.
dingoti — dìngoti, dìngo, ojo intr., dingoti, oja, ojo; R būti neaiškiam nujautimui, rodytis, matytis, tartis: Man visą laiką dìngojo, kad vokytis karą tura pralaimėti, ir pralaimėjo Krt. Jis pasidrąsino į kupčiaus būdą įkopti, dìngodams durnai, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
dingauti — dingauti, auja, avo žr. dingoti: Apsitaiso miestiškais drabužiais ir dingauja, kad jos jau ne prastos tarnaitės rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dingojimas — dìngojimas sm. (1) Š, dingojimas (1) K; R112 1. → dingoti: Ne koksai sapnas arba koks dingojimas yra, bet visai žinoma tiesa Ns1846,1. 2. išpuikimas, didžiavimasis: Jis niekingame savo dingojime yra prigautas RBJob15,31. dingojimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
dinguoti — dinguoti, uoja, avo intr. manyti, vaizduotis, dingoti: Nušaun gegužėlę, dinguoj mane jauną KlvD188. | refl.: Jam ... besidinguojant ..., prapuolė tas vyrytis BsMtII136 … Dictionary of the Lithuanian Language
padingoti — padìngoti intr. pagalvoti, pasvarstyti: Padìngosiu, gal ir nutrauksiu į jomarką Šts. dingoti; įsidingoti; padingoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsidingoti — įsidìngoti 1. įsimanyti, tartis: Jis įsidingojo esąs laimingiausias žmogus visame sviete prš. 2. Dov būti išpuikusiam, išdisti: Vilius Karalius pažįstamas kaip įsidingojęs ir pasididžiuojąs žmogus I.Simon. dingoti; įsidingoti; padingoti … Dictionary of the Lithuanian Language